Panašu, kad šį tą atradau. Perskaičiau, kad judant reik spausti kelį gylyn į žemę. Ne atsispirti nuo žemės, bet būtent gilyn į žemę. Taip pat reikia spausti “kiaurai” čiurną ir pėdą. Tam būtina atpalaiduoti čiurną.
Spaudžiant į žemę kyla didelis noras įtempti pėdą ir čiurną – išmokti palikti atpalaiduotą. Atpalaidavus judam labai lengvai (greitai), dėl to automatiškai kyla noras įtempti priešingos kojos kelį, kad nenuvaryti per toli į priekį. Taigi reik išmokti atpalaiduoti ir priešingą koją.
Jei viską padaryti tesingai atsiranda jausmas, kad apatinė kūno dalis juda kaip per “bėgelius” – aiški judesio kryptis ir be jokio pasipriešinimo.